1. |
||||
|
Man baisu, kai aš vienas
Tarp aštrių dantų
Man baisu, kai likusiem
Tai tik šypsena žmonių
Bet kartu, tarp šešėlių,
Nerimą ir liūdesį pakviesti šokti nebaugu, net ir įmantriu žingsneliu valso
|
||||
2. |
vienam taške
04:25
|
|||
|
Jeigu dar kartą išgirsiu
Save sakant kažką, kas nėra tiesa
Galbūt pagaliau įsitikinsiu, kad viskas realu, kas glūdi pasąmonės dugne
Ir šiandien ta diena,
Kai ruošiuos pamatyt tave
Šiandien aš meldžiuos,
Nors niekados netikėjau juo
Kaip man staugt, jei balso nerandu?
Kaip man pakviesti tave, jeigu vardas iš garsų?
Kaip suklijuoti mintį duotą, jeigu rašyt taip ir neišmokau?
Daug sakinių neužbaigtų, nes vienam taške esu
Ar jausiu ką daugiau,
Išnykęs vėjyje kažkur tarp žemės ir dangaus?
Mišką gaisras nusėjęs į amžino įšalo žemę pavirsta anksčiau ar vėliau,
Tai kodėl visvien bijau?
Šiandien ta diena,
Kai ruošiuos pamatyt tave
Šiandien aš meldžiuos,
Nors niekados netikėjau juo
Kaip man staugt, jei balso nerandu?
Kaip man pakviesti tave, jeigu vardas iš garsų?
Kaip suklijuoti mintį duotą, jeigu rašyt taip ir neišmokau?
Daug sakinių neužbaigtų, nes vienam taške esu
|
||||
3. |
išsigimėlis
03:57
|
|||
|
Iš gimdos ištrauktas lauk
Su kabliais ir su vinim
Pamatyt pasaulį kaukiančia,
Maža smegenų dalim
Išrausiu dantis iš tavo mirusio kūno,
Kad pasiūčiau lėlę žymiai gražesnę, nei kada nors buvai,
Kuri šypsosis visąlaik
Ir nosies niekad nesurauks, nes raumenų tam neturės, net jeigu dvokas nuo lavono baubs garsiau, nei visa jo giminė
Tik praeidamas prašau
Seilių nenuryk
Juk ištremt kažkur toliau gali,
Spjauk į veidą kaip kiti
Išrausiu dantis iš tavo mirusio kūno
Kad pasiūčiau lėlę žymiai gražesnę, nei kada nors buvai,
Kuri šypsosis visą laik
Ir nosies niekad nesurauks, nes raumenų tam neturės, net jeigu dvokas nuo lavono baubs garsiau, nei visa jo giminė
Ir kitom spalvom nušvito
Tavo veido odos gyslos,
Kai pagaliau
Supratai,
Kad jos nereikalingos
|
||||
4. |
tiesiog išnykt
04:59
|
|||
|
Kaip pavargęs senas šuo
Išeinu numirt, kur nieks nepamatys
Vėlų vakarą, kai saulė pabučiuos
paskutinį kart akis
Ir kaip pavargęs senas šuo
Dresiruotas niekam netrukdyt
Prieš išeidamas tikiuos
Nepažadinsiu kitų, praverdamas duris
Tik nieko nesakyk,
Nepakels širdis
Leisk tiesiog išnykt,
Leisk tiesiog išnykt
Ir pavargęs senas šuo
Pasirinks kada jam laikas žemei atsiduot
Niekam jis nepadėkos,
Nes neįvaldė jis žmonių kalbos
Tik nieko nesakyk,
Nesupras širdis
Leisk tiesiog išnykt,
Leisk tiesiog išnykt
|
||||
5. |
tartum jūra
04:27
|
|||
|
Imk mane nuogą
Ir visą paskandink
Plaučiai atiduos
Prakeiksmą dėl dovanos
Užkloki mane savo patalais
Ir švelniai glostyk amžinai
Leisk man po tavim
Saldžiai numigt
Savo šilta srovele
Toli toli plukdyk
Užkloki mane savo patalais
Ir švelniai glostyk amžinai
Bet atsibudęs dugne neradau
Gintarinių pilių
Brolių ar seserų
Meilės undinių gražių,
Čia tik tu
Tad imk mane nuogą
Ir visą paskandink
Plaučiai atiduos
Dovaną dėl prakeiksmo
Užkloki mane savo patalais
Ir švelniai dusink amžinai
|
||||
6. |
kas, jeigu
04:29
|
|||
|
Savo kraujo nepažįstu,
O pažinti ir neteks,
Gal laiškutį parašyčiau,
Bet, deja, niekas nesiunčia jų po žeme
Savo kraujo nebeišvysiu,
Net ištraukęs duobėje pūvantį tave
Ką ten pamatyčiau?
Kraujo juk nėra pelenuose
Ar esi čia?
Ar girdi visas mintis mano galvoje, kurios prasideda
,,O kas, jeigu...“
Sukasi ratu kas būtų, jeigu...
Ar esi čia?
Niekada nepasakiau, bet prižadu dabar mąstau
O kas, jeigu...
Žinau, kad per vėlu
O kas, jeigu...
Visas tavo palikimas
Keli vaikiški gėlių žiedai
Ant ryškiai geltonų sienų
Įkalinusių tavo sielą, amžinai, tikriausiai, atspindės visai kitokią nuotaikų paletę - juodą kaip senos kasetės, kurias kolekcionavai
Ar esi čia?
Ar girdi visas mintis mano galvoje, kurios prasideda
,,O kas, jeigu...“
Sukasi ratu kas būtų, jeigu...
Ar esi čia?
Niekada nepasakiau, bet prižadu dabar mąstau
O kas, jeigu...
Žinau, kad per vėlu
O kas, jeigu...
|
||||
7. |
||||
8. |
kalė
01:53
|
|||
|
Aš purvina kalė,
Net jei lupytes padažysi,
Net jei priversi kvepėt
Gėlytėm
Aš alkana dėmė,
Kuri pamiršo ką troškimas reiškia,
Pridžiuvusi, kur niekas nepadės
Net pėdos
Aš tavo nuodėmė,
Kurią pamiršti vis bandysi ir bandysi
tylėsi kaip pelė,
Bet savo minčių nesustabdysi
Aš smaugiama kaltė,
Kad drįstu taip save vadinti
Ir jokia kvepianti gėlė
Neužgoš šito mazochizmo
Šypsena nebūtinai neša nekaltą mintį,
Bet tau tas pats
|
||||
9. |
fotosintezė
04:41
|
|||
|
Saugot vietą savo,
Gaudyti visus įmanomus saulės spindulius,
Retkarčiais nusikratyti vabalus
Kai žinduoliai mąsto,
Man tai kelia juoką, aš nesuprantu,
Kaip kvaila apsikrauti,
Kai viskas gali būt elementaru
Mano kraujas atiduoda,
Ką pasiimsi tu
Tavo lūpose raudona,
Sutrypt mane juk nesunku
Laukti, kol pavėsis
Šaldys galūnes ir numarins badu nėra jau taip sunku,
Juk nervų neturiu
Bet mintis, kad dvėsiu,
Pats tą pasirinkęs, tarp keistų minčių, man primena
Pasiskandint ryt D vitaminu
Mano kraujas atiduoda,
Ką pasiimsi tu
Tavo lūpose raudona,
Sutrypt mane juk nesunku
|
||||
10. |
vėliau
05:28
|
|||
|
Kažkodėl ir vėl gražiau
Nuvytusios gėlės pramerktos akys
Netikėtą rytą, kuriam aš apakęs,
Negu visą laiką laukt
Krūvos pilkų daigų, iš sėklų saujom žemėn įmestų,
Todėl sakau
Vėliau pamatysiu,
Vėliau prisiglausk,
Vėliau gal atleisiu tau ir sau pačiam,
Vėliau netrukdysi,
Vėliau tik trumpam,
Bet vėliau nepriklauso man
Vėl ir vėl prie laikrodžio sustoju,
Bet sukasi ratu tik per anksti ar per vėlu
Kažkodėl ir vėl gardžiau
Ragauti šviežią uogą nuo palangės,
Negu debesį iš mėlynos padangės
Ir nebelauksiu aš daugiau
Krūvos pilkų daigų, kurie pavirs tik sauja pelenų,
Todėl sakau
Vėliau pamatysiu,
Vėliau prisiglausk,
Vėliau gal atleisiu tau ir sau pačiam,
Vėliau netrukdysi,
Vėliau tik trumpam,
Bet vėliau nepriklauso man
Vėl ir vėl prie laikrodžio sustoju,
Bet sukasi ratu tik per anksti ar per vėlu
|
||||
11. |
delčia
03:41
|
|||
|
Savo delno raukšlėje
Šmaikščiai rodei man rytojų,
Aš juokiuos kartu,
Nors puikiai suprantu,
Kad jame manęs nėra
Gal ir bus tokia valia,
Juk viską, ką turėjau, klojau
Po gilia gilia žeme,
Nieko blogo teisti,
Kai lydi nežinia
Ir aš tikiuos
Tavęs nebeužuost
Svetimuos
Įšalusuose pataluos
Ir aš tikiuos,
Kad nebereiks ieškot
Dramatiškos metaforos,
Pasakančios daugiau, nei aš kadanors
Laiko paliktus šašus
Žinau, nuplėš kiekvieną dieną
Mūsų pavadintos žvaigždės
Ir miške išmindžioti takai
Delne nuspėti ateities
Taip ir neišmokau,
Bet žinau, kad mano raukšlės vis gilės,
Kaip ir jausmas kaltės,
Kad to nebeišvysi
Ir aš tikiuos
Tavęs nebeužuost
Svetimuos
Įšalusuose pataluos
Ir aš tikiuos,
Kad nebereiks ieškot
Dramatiškos metaforos,
Pasakančios daugiau, nei aš kadanors
|
||||
12. |
letargija
04:20
|
|||
|
Gal ir verta šmėklom pasikliaut,
Gal verta iš savęs ištraukt
Šiltus žodžius,
Ašarėlę kam išspaust
Gal miške pritrūkus oro man,
žaliuojanti šaka įpūs daugiau
Ak,
Atsigavau,
Žolę trypdamas toliau
Ir aš klausau
Tik vėjo šnabždesio, kurį matau
paliekant savo lūpas
Ir aš sakau
Tuščius žodžius, nes įsitikinau-
Po „myliu“ seka „pūva“
Jau žiūrovai laukia naujo šou,
Bet „šitą seriją mačiau“,- sakys-
„Kiek galima,
kaip dar neatsibodo tau?“
Ten, kur žydi lauko gėlės tau
Melagis žydi su tavim kartu,
Nes neįdomu
Meluoti vien tik sau
Ir aš klausau
Tik vėjo šnabždesio, kurį matau
paliekant savo lūpas
Ir aš sakau
Tuščius žodžius, nes įsitikinau-
Po „myliu“ seka „pūva“
|
||||
13. |
365d
08:39
|
|||
|
Čiulbėjimas sėja,
Pavarsario pradžia
Jeigu pajausčiau,
Jei jausmas galvą kurtų
Kurenti miegą
Iš patalų pabudus
Saugoti upėje žvynų
Aš negaliu
Gilių vandenų paradai
Nustipusių, stebimų, apleistų savo tėvų
Ir vistiek
Aš apie tai svajoju
O kam daryti klaidą?
Sprendimo būdą juk rodė per vasaros laidą
Koja dugną siekia
Ir vistiek
Aš apie tai svajoju
Kam man kojos,
Kai galiu nusipirkti
Invalido vėžimėlį
Su supistais auksiniais ratlankiais
Jei būčiau žinojęs,
kad tai pasibaigs,
Gal būčiau rytojus
Basomis, atvirai
|
||||
Nava Vilnius, Lithuania
Started as a Lithuanian Desert rock trio, now a one man band Art pop project melding various genres and focusing on modern melodies surrounded by instrumental depth
If you like Nava, you may also like:
Midnight Heavyweight
by InTechnicolour
Brighton, UK band leaven surging hard rock with spaced-out stoner-doom on their second LP, recorded in an old chapel on the English coast.
go to album
Legends of These Lands Left to Live
by Ali Beletic
With her guitar front and center, Ali Beletic's raw ballads find beauty and romance in dusty wastelands.
go to album
Nothing as the Ideal
by All Them Witches
All Them Witches are back, with more tense, psych-blues numbers that ratchet up the tension & then explode.
go to album
This posthumous record by the lead singer of the Tragically Hip, containing both electric & acoustic takes, showcases his songwriting gifts.
go to album
featured on Bandcamp Radio Jan 6, 2023
go to album
Big, clanging psych-rock from this Arizona outfit fuses monk-like vocals with slow-winding guitars for songs that feel like strange hymns.
go to album
Strange, Strange Times
by The Ugly Kings
Combining crooned murder ballads with raw, angsty hard rock hooks, Melbourne's The Ugly Kings are a wrecking crew well worth watching.
go to album
